Pilietiškumo dėlionė. „Dzūkavimo reanimatoriai“ ir jų Sizifo darbas

Pilietiškumo dėlionė šiandien pradedama dzūkiška daina, o svečiuose FM99 radijo studijoje pas žurnalistus Liudą Ramanauską ir Romą Sadauską – Eglė ir Rokas Kašėtai. Laidoje pokalbis apie grįžimą į kaimą, gamtą ir dzūkavimą šiandien. Koks jausmas dzūkuoti scenoje? Ar gera sugrįžti į Dzūkiją, ir kokį Sizifo darbą jie atlieka burdami dzūkišką bendruomenę.

Dzūkavimo reanimatoriai

Eglė ir Rokas Kašėtai gyvena Kriokšlio kaime. Pasak jų, svajonė buvo turėti sodybą, kad būtų kur vasarą pabūti, o sutikusi Roką Eglė suprato, kad gali ir visam laikui likti gyventi kaime.

„Per dainas aš pradėjau daugiau domėtis Dzūkijos kraštu, jis pasidarė man ne tik apie gamtą ir grybavimą, bet ir apie senųjų dzūkų kultūrą“ – pasakoja Eglė Kašėtienė.

„Esu prigimtinis dzūkas, pirma kalba, kurią išmokau ir buvo dzūkų“, – teigia ir Romas Sadauskas. Vėliau gyvendamas Vilniuje R. Sadauskas peršoko į „televizoriaus kalbą“, o dabar gyvena kaimelyje, tarp pelkių Lazdijų rajone ir su dzūkuoja su kaimynais.

Anot Roko Kašėtos, norisi, kad jaunas žmogus dažniau sugrįžtų į savo gimtąjį kraštą, aplankytų dzūkišką gamtą ir nepamirštų dzūkiškos kalbos.

R. Sadauskas porą vadina ,,dzūkavimo tradicijos reanimatoriais”.

„Dainos ir bendruomeniškumas išliko stiprūs Dzūkijoje, nes dzūkų taip stipriai nepalietė kolektyvizacija, žinoma buvo išvežti žmonės, bet jie sugrįžo“, – svarsto Eglė. Pasak jos, išliko tikėjimas, dainos ir stiprus bendruomeniškumas.
Prieš kelias savaites jie turėjo smagią patirtį, kuomet kaimynei nunešę duonos nustebo, kai ji vietoj to, kad įdėtų duoną tarbukin, atsidengia ir atsikanda vidury lauko.

„Dzūkija yra didelis perlas, kuris jau kelis tūkstančius metų yra išsaugojęs giesmes“, – apie mažas akimirkas, kurias jauni tėveliai kuria gyvendami Dzūkijoje, pasakoja R. Kašėta.

„Čiulba ulba“ šiemet Veisiejuose

Liepos 13-16 dienomis Veisiejų krašte vyks ir dzūkų kultūros festivalis „Čiulba Ulba“. Pagrindinis festivalio tikslas, kurio siekia organizatoriai – burti bendruomenę. „Čiulba Ulba“ keliauja per Lietuvą, kasmet vyksta vis kitoje vietoje, taip jo įkūrėjai buria šalies žmones, kasmet didindami festivalio auditoriją.

2023-iųjų festivalio vieta – Sigito Gedos gimtinė.
„Sigitas Geda buvo karštas dzūkas, jis giliai mokėjo lietuvių kalbą. S. Geda parodė kaip gerai jis pažįsta savo gimtąją kalba, todėl visus tarminius žodžius naudojo kaip tapytojas“ – žavisi R. Kašėta.

„Pas mus atvažiuoja ne tik dzūkai, bet ir iš kitų regionų žmonės, labai dažnai girdime tokius pasakymus, kad kiti regionai neturi tokio festivalio“ – juokiasi organizatoriai. Anot jų, sunku tiksliai nubrėžti regionų ribas, nes negali būti vienas kaimas tipiniai aukštaičiai ar žemaičiai. Todėl „Čiulba Ulba“ festivalio organizatoriai kviečia kiekvieną apsilankyti ir susiburti į dzūkiškąją bendruomenę.

Prie projekto finansavimo prisideda Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.